Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui arkivyskupui G. Grušui
Kauno arkivyskupijos arkivyskupui K. Kėvalui,
„Artumos“ žurnalo redaktoriui D. Chmieliauskui
Dėl tendencingų ir manipuliatyvių pasisakymų viešoje erdvėje
apie tėvą Stanislovą Dobrovolskį OFM Cap
Daugelis bendravusių su tėvu Stanislovu Mykolu Dobrovolskiu OFM Cap, pažinojo jį kaip žydų gelbėtoją, Sibiro tremtinį ir politinį kalinį, disidentą, pas kurį atvažinėjo asmenys ne tik iš Lietuvos, bet iš visos Sovietų Sąjungos, Virš 40 metų jis kentėjo, įvairiais būdais persekiojamas sovietinio saugumo KGB: patyrė kompromitavimą, verbavimą, grąsinimus, nuolatinį paklausymą, buvo apsuptas net kelių KGB agentų. Žmonės pažinojo tėvą Stanislovą kaip savo veikla ir darbu sėjusį tikėjimą, grąžinusį ne vieną žmogų į gyvenimą, gynusį nuskriaustuosius, padėjusį atstumtiesiems ir priklausomybių varginamiems žmonėms. O dabar viešoje erdvėje jis pristatomas, kaip priekabiavusio prie moterų ir dėl to sovietinio saugumo užverbuoto agento pavyzdys.
Tokį vaizdą pamatėme VU profesoriaus A. Streikaus pasisakymuose konferencijos metu, žr. Konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ (youtube.com) (peržiūra 2024 03 07, nuo 35 min.) ir pagal konferencijos medžiagą išspausdintame straipsnyje žurnale „Artuma“. 2024 metų kovo mėnesio (trečiame numeryje) „Dvasininkija sovietmečiu“. Taipogi redaktoriaus žodyje ir prof. A. Streikaus komentare 2024 m. balandžio mėn. ketvirtame numeryje.
Kaip istoriko ir mokslininko, prof. A. Streikaus pasisakyme apie tėvą Stanislovą, įžvelgiame tendencingumą, nekompetenciją, manipuliaciją, istorinio konteksto, to laikmečio atmosferos klaidingą interpretaciją ir mokslinio metodo trūkumus, bei kitus neigiamus aspektus. Daugelis mano, kad tai užsakytas ir svetimomis rankomis įvykdytas susidorojimas su tėvu Stanislovu. Paremtas sufabrikuotos, išgalvotos, sumanipuliuotos KGB bylos melu, kuris skleidžiamas gana atkakliai, tikslingai, tendencingai ir manipuliatyviai.
Buvusio Šiaulių policijos komisaro A. Augo knyga „Tėvas Stanislovas KGB gniaužtuose“ (Šiauliai, 2020 m. p. 89), parašyta gana metodiškai ir nuosekliai, parodo, jog tėvas Stanislovas KGB akiratyje buvo iki pat 1988 metų. Jam buvo taikomos specialios priemonės. Iš KGB archyvų žinoma, jog buvo paklausomas, jį bandoma kompromituoti, keliolika agentų jį sekė. Tą patį liudija KGB archyvų šaltiniai A. Juozaičio knygoje „Tėvas Stanislovas. Pasakojimų knyga“ (Vilnius, 2020 m. p. 291-293), M. Čepaitytės knygoje „Pater. Otiec Stanislovas Dobrovolskis“ (rusų k. Maskva, 2023 m, 220-241 p.).
Nuo 1948 m. iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tėvas Stanislovas buvo gniuždomas, sekamas KGB, bet atsilaikė. Ir štai vėl, tik jau dabartiniai progresyvūs ir pažangūs asmenys ji bando pristatyti kaip niekšą ir parsidavėlį. Su tuo dauguma Lietuvos žmonių, kurie patyrė tėvo Stanislovo gerumą įvairiose gyvenimo nelengvose situacijose, matė jo tikėjimo liudijimą, nesutinka. Taip bandoma kažkieno užsakymu perrašyti istoriją, prisidengiant „tiesa“, apsivalymu, išgijimu. Įdomu tik nuo kada melas, manipuliacija ir faksifikatai gydo? Matome, jog tie asmenys eina priešinga linkme, nei patys tai teigia ir daro.
Paberžė tėvo Stanislovo buvo puoselėjima kaip rezistencijos, lietuvybės, tikėjimo, laisvės, humanizmo, pogrindinės spaudos keitimosi ir platinimo centras. Ir to niekas nepaneigs. Todėl daugelis žmonių, su šia istoriko pateikta interpretacija nesutinka. Ji skamba kaip nuosprendis, kuris kaip ir reikalautų teisminio išaiškinimo, ar nebuvo pažeistos asmens teisės į gerą vardą. Todėl laukiame rimto argumentuoto atsakymo, o ne tokių nereikšmingų paistalų. Mus tai visiškai netenkina. Mąstome ir apie kitas galimas veikas šiuo tėvo Stanislovo šviesaus paveikslo išniekinimo atveju.
Priedas: Asmenų parašai.
Pagarbiai
Tėvo Stanislo pažinojusių vardu
Stefanija Burbienė