Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacija

Su vasario 16- ja mieli lietuviai…

su švente mieli lietuvaičiai visame pasaulyje…

2026-01-11d. 14.00 val.Šv.Mišios.
15.00 val.Simpoziumas ,, Paberžės dvasia ,,

Šv Jono išvakarėse, birželio 23 d. vakarą , vienuolis iškeliavo į dangaus karalystę. Užgimė naujam, amžinam gyvenimui. Iš kur jis mus užtaria prieš Dievą ir laimina jo vardu. Tą vakarą visoje Paberžės apylinkėje nedegė Joninių laužai. Visi gedėjo Tėvo Stanislovo ,kaip nepaprastai jautraus ir gero Dievo tarno. Kviečiame pagerbti jo atminimą, atvykdami į Paberžę birželio 22 d. popietei . Maestro L. Mikalauskas paskelbs 12-jo muzikos festivalio atidarymą skirtą pagerbti Tėvo Stanislovo 20 m. po mirties. Kun. R. Doveika aukos Šv.Mišias 17.00 val. / 18.00 val.prasidės koncertas.

Mes ,Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacija keliaujame per Lietuvą, su Tėvo Stanislovo paveldo programa, paroda ir filmų transliacija. Greitu laiku , birželio 20 d.16.00 pristatysime Panevėžio Bitės Petkevičaitės konferencijų salėje su fotomenininko V. Pečynino paroda ir savo programą.Kviečiame apsilankyti ir taip pagerbti Tėvo Stanislovo atminimą.

Aleliuja…Alieliuja…Aleliuja…

Sveikinkime vieni kitus, mes turime naują Šv.Tėvą Popiežių Leoną.

Aleliuja…Aleliuja…Aleliuja…

Na o mes paprasti pasauliečiai,penktadieniais meldžiamės Paberžės bažnytėlėje,

.Jei atvažiuoja kunigai savanoriai ,
vyksta Šv.Mišių aukojimas. Susitikimai vyksta su praeinančiais piligrimais,maldininkais,pasninkaujame. kartais niekas neatvažiuoja,Žinote kad mūsų kaimelis labai jau toli nuo pagrindinių kelių.Tuomet vyksta tiesioginės transliacijos.
Labai džiaugiamės jei kas prisijungiate.Kaip melsdavosi Tėvas Stanislovas?vienas pats..,naktyje,..šaltyje…Na o mes turime puikią galimybę pabendrauti interneto pagalba.
Kviečiame ir jus prisijungti mielieji puslapio sekėjai.
Pradža prasideda po pietų.
Viešpaties Angelo malda prie vienuolio kapo šventoriuje.
15.00 val. Dievo gailestingumo vainikėlis.
Kadangi šiuo metu vyksta MOJAVA ,tai mes Švč.M.Marijos garbei kalbame Rožinio maldą.
Švč.M.Marijos Litaniją giedame ar kalbame.
klausomės ir kartu giedame apie Švč. M.Mariją giesmių.
Paberžės bažnytėlėje, Dievo altorius papuoštas pavasario žiedais.
Lauksime jūsų atvykstant.
O jei neturėsite galimybės atvykti, prašome prisijungti tiesioginėje transliacijoje per fb.postus
Tėvo Stanislovo prisiminimai ir liudijimai
Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacija.
tėvo Stanislovo Akademija
Tėvo Stanislovo Paberžė
Mylėkite viens kitą
Stefanija Burbienė.
iki malonaus .
Pagarbiai :
Tėvo Stanislovo bendrystė konfederacijos vadovė .
Paberžė.
2025-05-09 .

Mes, krikščioniškos autorinės muzikos grupė iš Kauno “Karaliaus vaikai” norėtumėme išreikšti savo požiūrį į pastaruoju metu kylančias kalbas apie tėvą Stanislovą bei jo tariamą bendradarbiavimą su KGB.

Pirmiausia norėtumėme pasakyti, kad tėvas Stanislovas buvo tas dvasinis žmogus, pas kurį okupacijos metais atgaivos ir sielos gydymo tikslais vykdavo patys įvairiausi žmonės iš visos Lietuvos, pradedant žinomais politikais, menininkais ir visuomenės veikėjais bei baigiant gyvenimo kryžkelėse pasiklydusiais ar net priklausomybėse paskendusiais žmonėmis. Tėvas Stanislovas buvo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose buvusiose tarybinėse bei pabaltijo respublikose. Pas tėvą Stanislovą visi šie žmonės keliaujantys su savo bėdomis ir lūkesčiais ieškodavo ramybės, dvasinės atgaivos, per tėvą Stanislovą prisiliesdavo prie Dievo, kurio šviesoje apmastydavo savo būtį, prasmę, būdavo, ir gana dažnai, kad radikaliai pakeisdavo gyvenimo kryptį, atsisakydavo priklausomybių. 

Taip pat ir mūsų muzikinės  grupės vadovas bei giesmių autorius Ramūnas yra ne kartą lankęsis pas tėvą Stanislovą, norėdamas prisiliesti prie Tėvo Stanislovo paprastumo, nuoširdumo ir sustiprinti tikėjimą. Kitą mūsų grupės narį Saulių tėvas Stanislovas yra pakrikštijęs šiam dar kūdikiu esant. Mes pažįstame tėvą Stanislovą ne tik iš kitų žmonių atsiliepimų, bet ir tiesiogiai.

Skaudu girdėti, kai tokie iškiliausi žmonės, teikę šviesą Lietuvos žmonėms pačiais sunkiausiais okupacijos laikais, yra nepamatuotai kaltinami, pateikiant prielaidas apie jų tariamą bendradarbiavimą su buvusios Tarybų Sąjungos represinėmis struktūromis neįrodytus bei nepagrįstus faktus. Esame tos nuomonės, kad bet kuriam žmogui apkaltinti neturi pakakti vien tik KGB darbuotojo įrašo apie bendradarbiavimą byloje (kuris, žinant KGB veikimo metodus, gali būti pilnai suklastotas), neturint kitų tai patvirtinančių faktų. Jei nėra kitų tėvo Stanislovo bendradarbiavimo faktų, jei tarkime nėra žmonių kuriuos jis galimai būtų įdavęs ar kurie būtų dėl jo represuoti ar kitų panašių faktų, tai remtis vien tik galimu KGB darbuotojo įrašu ir daryti toli siekiančias išvadas bei jas pateikti kaip įrodytas, tai, švelniai tariant, yra faktų, neatitinkančių tikrovės, viešas skelbimas. Tyrėjai neturėtų būti laisvi nuo atsakomybės skelbti išvadas, nepagrįstas patikrintais faktais. Tuo labiau, kad yra žmonių, buvusių šalia tėvo Stanislovo, priešingų liudijimų – kad šie žmonės perduodavę tėvui Stanislovui tuo metu uždraustos literatūros, Lietuvos Bažnyčios kronikos leidinius, ir šie žmonės nebuvę dėl to nei represuoti, nei jų draudžiamos spaudos gavimo kanalai nebuvo uždaryti.

Jei buvo paskelbta iki galo neapmąstyta nuomonė, tuomet prašytumėme dėl jos viešai atsiprašyti tais pačiais kanalais ir ta pačia apimtimi, kokia ji buvo paskelbta, arba, priešingu atveju, pateiktų išvadų pagrįstumą turėtų įvertinti nepriklausomas teismas.

Tėvas Stanislovas neabejotinai buvo vienas iškiliausių dvasininkų Lietuvos istorijoje, gydęs sielas ir išgelbėjęs daugybę žmonių, kuris, daugelio jį pažinojusių žmonių nuomone, yra vertas būti paskelbtas palaimintuoju ir šventuoju.

Todėl prašome viešai paskelbti apie tėvo Stranislovo bendradarbiavimo su KGB faktų neegzistavimą ir išvadų apie tariamą bendradarbiavimą nepagrįstumą bei apginti tėvo Stanislovo, vieno šviesiausių Lietuvos žmonių, garbę bei orumą.

Dėkojame

Valdas Pilsudskis, Raudondvaris, Kauno r.

Saulius Staliūnas, Babtai,Kauno r.

Ramūnas Kurklinskas, Raudondvaris, Kauno r.

NEMALONU, BET PASAKYTI REIKIA

Šiais metais sukaks 20 metų nuo Tėvo Stanislovo mirties. Būtų labai gražu, kilnu ir teisinga, jei šis kapucinų vienuolis, kunigas, pamokslininkas, mažutėlių užtarėjas, moralinės saviugdos pavyzdys, visą savo gyvenimą pašventęs žmonių dvasiniam tobulinimui ir tautos moraliniam prisikėlimui, galų gale galėtų ilsėtis ramybėje.

Rodos, jau neteko prasmės visi pikti įtarinėjimai ir pavydūs žvilgsniai. O svarbiausia lengvabūdiški kaltinimai tariamu Tėvo Stanislovo bendradarbiavimu (kolaboravimu) su KGB. Įvyko reikšmingas lūžis. Asmenų veiklos vertinimo komisija, ištyrusi bendradarbiavimu su KGB įtarinėjamą kunigą, 2024. 09. 03 d. pranešė, kad neturi informacijos apie Tėvo Stanislovo Dobrovolskio bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Atrodytų, kad į šį sprendimą pirmiausia turėjo viešai reaguoti prof. A. Streikus, praėjusių metų pavasarį apkaltinęs Tėvą Stanislovą jo asmenybei labiausiai neįmanomais dalykais. Atseit, „iš išlikusių KGB Kėdainių rajono poskyrio dokumentų matyti, kad 1980 m. buvo užverbuotas“. Tai pavykę padaryti jo bute įrengus slaptą pasiklausymo prietaisą, kuriuo „išsiaiškinta“, kad jis palaiko „intymius santykius su moterimis“. Kad nebūtų jo elgesys išviešintas, jis sutikęs bendradarbiauti ir nešti į KGB pogrindinius leidinius.

Ypač absurdiškai atrodo paskutinis sakinys: kadangi „jo byla nuo tada iš Kėdainių iškeliavo į centrinę KGB būstinę Vilniuje, daugiau nieko nežinome apie tolesnius šio dvasininko santykius su jį taip klastingai pričiupusia tarnyba“ („Artuma“, Nr. 3, 2024 m. kovas).

Autorius čia įtartinai painiojasi: kaltinimą pradėjęs lyg ir savo vardu, jį baigia jau kagėbistų vardu. Bet iš tikrųjų dalykas pasirodo bjauresnis – abiem atvejais prof. Streikus perpasakoja KGB Kėdainių rajono poskyrio 1979 m. darbo ataskaitą.

Neįmanoma suprasti, kaip žinomas istorikas šitaip galėjo klaidinti žmones. Vyresnės kartos žmonės žino, ką reiškė fasadinės sovietmečio biurokratų ataskaitos. Tikriausiai viskas buvo atvirkščiai. Apie tai yra užsiminęs ir pats Tėvas Stanislovas. Niekas nepasikeitė ir šiandien.

Kas yra tipinė „KGB tiesa“, niekas geriau neparodys, kaip pats jos auklėtinis pulkininkas Putinas su savo karine akcija Ukrainoje. Tačiau Streikus KGB ataskaitą cituoja kaip rimtą dokumentą Tėvo Stanislovo elgesiui įvertinti. Gerai, kad vėliau, sulaukęs aštrios visuomenės kritikos, autorius pasako tiesą. Tačiau istorikas rašo ne atsiprašymą, ką tokiu atveju padorus žmogus padarytų, o „komentarą“, kuriuo bandoma išsisukti nuo atsakomybės.

Čia jis keistai gudrauja, sakydamas, kad KGB metodus visi žino. Bet čia kalba eina visai ne apie metodus, kuriuos kartoja net ir pats autorius, o apie kagėbistinį Tėvo Stanislovo vertinimą. Visos visuomenės akyse jis prisipažįsta tik pačią paprasčiausią mokslo banalybę: „šis vienas šaltinis nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie tos istorijos tikrumą ar netikrumą, tam reikalingi papildomi tyrimai. Todėl ir mano teiginiai skaitytini ne kaip tvirtinimai apie istorinę tikrovę, o tik kaip nuoroda į egzistuojantį šaltinį ir subjektyvi jo interpretacija.“ (Papildomas autoriaus komentaras. „Artuma“, Nr.4 (399), 2024).

Ją net nemalonu skaityti. Koks žmogus nežino, kad po KGB tardymų lieka „nuorodos“ į egzistuojantį šaltinį? Kokiam mokslo žmogui neaišku, jog visi tyrimai nėra galutiniai. Tačiau pasakyti, kad čia nėra „tvirtinimai apie istorinę tikrovę, o tik kaip nuoroda į egzistuojantį šaltinį ir subjektyvi jo interpretacija“ jis privalėjo ne „komentaruose“, o pirminiame tekste, kad skaitytojai žinotų, kokio menko tikrumo autorius tesiekia. Dabar jie lieka apgauti, o mirusio Tėvo Stanislovo garbė pažeista.

Svarbiausia, kad autorius to net neslepia ir nesigėdija: „Man sunkiau suprasti, kodėl taip jautriai kai kas reaguoja būtent į šią, bendrame straipsnio turinio kontekste ne tokią jau reikšmingą konkrečią detalę“. Perskaitęs šią vietą, krūptelėjau – sunku buvo patikėti, kad čia ne Putino, o Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko žodžiai. Skaičiau tą vietą daug kartų. Kitaip perskaityti nepavyko: Tėvas Stanislovas „bendrame straipsnio turinio kontekste ne tokia jau reikšminga konkreti detalė“.

Ir visa tai tvirtinama po atpasakotų KGB kaltinimų vienuoliui kapucinui. Bet kažkodėl jį pykdo „atkaklūs bandymai ginti mitologizuotos daugeliu požiūrių tikrai herojiškos epochos figūras“. Šitokios mąstysenos kontekste jau nebelieka prasmės kalbėti apie gana dviveidiškus autoriaus pamokymus, kaip reikia atsargiai („su papildoma skepsio doze“) skaityti „KGB paliktus dokumentus“ ir kokia yra svarbi tema „apie dvasininkijos situacijas sovietmečiu“..

dr. Arvydo Juozaičio pamąstymai Sausio 13-osios proga

Niūrios ir šviesios sausio 13-ios proga vėl knieti kalbėti apie gyvybę. 

Broliai ir sesės, jeigu tą baisiąją naktį žuvo per 13 mūsų žmonių, tai kiek žuvo po jos?  Nepagalvojome? Pagalvokime, o jeigu nebemokame galvoti, mums pasakys katastrofiškas gimstamumo nuosmukis. Mes patys neleidome pamatyti pasaulio šviesos, Lietuvos pasaulio, pasaulio grožio tūkstančiams tūkstančių lietuvių. Mes pražudėme tiek gyvybių, kiek joks okupantas nebūtų įstengęs nugalabinti. Taip, po 1991 sausio, broliai ir sesės, mes pražudėme pusę Lietuvos. 

Kalbu ne tik apie abortus, o apie lietuvaičių nemeilę gyvybei, nenorą gimdyti. Ypač moterų nenorą. Lietuvai gyvybės sekinimo aistras – jau tikras maras. Mus apėmusi gyvybės instinktą naikinti pergalė? – apėmusi. Laisvės be šaknų ir atsakomybės pergalė. Aistra dvigubai pilietybei? Žinoma, nes juk didžiausias gėris – lietuvis be savo vienintelės Tėvynės. 

***

Buvo tokia galinga ir turtinga etruskų tauta. Etruskai, žinia, stipriau nei lotynai pasidarbavo, kad Romos pasaulis ant tvirtų pamatų stotų. Dar gerokai iki respublikos, kai buvo karalių laikai. Buvę trys galingi etruskų karaliai — Tarkvinijus Priskas, Servijus Tulijus ir Tarkvinijus Išdidusis. Jie nusausino pelkes aplink Romą, jie pastatė didįjį Cirką, jie surengė pirmąsias viešas žaidynes, jie apjuosė amžinąjį Miestą siena. Pagaliau jie pastatė šventyklą ant Kapitolijaus kalvos. Dabartinė Romos didybė alsuoja jų, etruskų palikimu.

Bet kai Tarkvinijus Išdidusis suteikė varguomenei, vadinasi, plebėjams-piliečiams, mėgstantiems tik pilvo malonumus ir žaidimus, balso teisę. Teisę dalyvauti Tautos Susirinkime. Ir tada etruskų  didybė baigėsi. Tarkvinijų Išdidųjį plebėjai išvijo iš Romos kaip kaip kokį prasčiausią plebėjų, ir baigtas kriukis. Toks atlygis už gerus darbus. 

Žinoma, pasaulis  be etruskų neišnyko: atėjo demokratija, tai yra chaosas, paskui atėjo respublika, o paskui ir cezariai. 

Istorija išsaugojo kelis etruskų apibrėžimus. Vienas iš jų plynas, kaip delnas: etruskai išnyko sava valia, nes nusprendė, kad daugintis neverta. Kitas apibrėžimas įdomesnis: „Būk turtingas kaip etruskus, bet turtas tavęs neišgelbės!“ 

Lietuviai ne etruskai, bet… bet turto gviešiamės labiau negu gyvybės. Ir jau nutarę nebesidauginti. Išbandytas susinaikinimo kelias.

***

Praėjusį kartą rašiau apie katastrofiškai tuštėjančią Žemaitiją. Apie Kelmės kraštą, kuriame miršta keturi, o gimsta vienas, ir apie mokyklas, kurios sparčiai uždarinėjamos. Žodžiu, apie tamsybę, kuri slenka ant kalvotosios Žemaitijos kaip Vezuvijaus lava ant Pompėjų.

Perskaitęs juodas mano mintis, „Šiaulių krašto“ redaktorius V.V. parašė ne ką šviesesnį laiškelį. Štai jo dalis: 

„Pirmasis kūdikis Šiauliuose šiais metais gimė ukrainiečių šeimoje… Pernai gimė 335 kūdikiais mažiau nei 2023 m… Buvo net dviejų savaičių laikotarpis, kai didžiulėje apskrities ligoninės  Vaikų klinikoje nebuvo nė vieno gimdymo (o tai vieninteliai gimdymo namai apskrityje).“

Taigi, tautiečiai ir tėvynainiai — drąsiai drožiame susinaikinimo keliu. Gerokai įsidrožėme.

O šiaip viskas gerai:  biudžetas bus vykdomos, pašalpos pabėgėliams-atbėgėliams bus mokamos, vėjo jėgainės statomos, keliai tiesiami, garbės ir orumo bylų teismuose skaičius pasiutiškai augs.

Viskas kaip turi būti, kai katastrofa įžengia mūsų šalį, į širdis.  

O gal aš prastai negirdžiu? Dar prasčiau matau? Kaip koks Brisius? Apglušau, apžlibau, apkurtau iš nevilties? O galgi naujojo šaukimo Seimas pabudo? Gal sušuko ir pasibeldė į šeimas (jeigu dar yra šeimų), į gimdymo namus, į paklydusių jaunuolių galvas?! Gal sušuko: „Kelkitės! Aš esu tavo Seimas, lietuvi, aš tau padėsiu!“

Deja, Laisvė beldžiasi į mano smegenis — užglušina, negirdžiu Seimo. 

***

  Gimdymo namų ir mokyklų  katastrofa – tai tautos katastrofos pusiaukelė ir pabaiga. Po 20 metų nebebus Lietuvos gimdymo namuose jokių lietuvių… geniug, kaip sakė prūsai. Etruskai sakė panašiai. 

Bet Seimas sako: nepanikuoti čia man!

  Galbūt ateis antras Vincas Kudirka ir sudauš Varpu tautos išrinktiesiems? Ir bedaliai išgirs: „Lietuva — lietuviams!“  

Šakiuose, kur kitados atvyko dirbti mūsų himno autorius, ką tik mediko diplomą iš caro išlupęs,  anei darbo gavo, anei būsto. Taip jau buvo mūsų Lietuvoje: lietuviams vietos joje nebuvo. Net kalba mūsų buvo po žeme pakišta, tūnojo ten užspausta; ir tik knygnešiai, savo kailiu ir šeimomis rizikuodami, lietuvių kalbą į šviesą ir tiesą lupo. Išlupo. Ir kas dabar? Bėga dabar mūsų kalba nuo lietuvių, lekia kaip pasiutusi. 

Jau rytoj, kai Laisvės gynėjai biologiškai baigsis, niekas nebesupras Vinco Kudirkos.  Nebus kam šūktelėti „Lietuva — lietuviams!“ Nes šauk nešaukęs — lietuvių čia nebebus.

Kaip etruskų — nebebus. 

***

Žinoma, mes verti laisvės, nes alsuojame laisve — laisvę apgynę. Didžiąja raide Laisvės labui laužus kūrename, vienas kitą tirtančiomis rankomis sveikiname. Rusijos mešką įveikėme ir net taip pastūmėme, kad toji nulėkė iki pat Minsko. Mes ne kvaili, sulaukėme, kol meška atsistos ant mažojo kojos pirštelio, ir pastūmėme.

Ir todėl grįžtame į internetus ir salonus, į „Eurovizijas“ ir teleserialus, į miestus, tik ne kaimus. Nes miestuose geidžiame matyti nelietuvių kalbos užrašus ant namų. Perdedu? Kad ne, ketvirtadalis užrašų dabar jau nelietuviški. O ir tie po angliškais pakišti. Žodžiu, yra dar ką veikti — tą ketvirtadalį naikinsime.

Smagiai kalbėdami apie pasaulinius projektus ir dirbtinį intelektą, sunaikinsime savo gyvybę. Pasielgsime kaip etruskai. Smagus kelias. 

Jo vardan ir laisvę vaikams be vaikų sukūrėme. Vaikams globalizmo židinius Lietuvoje puošiame. O jeigu jiems ir to maža, išstumiame mokytis į … Žodžiu, arčiau „sifilizacijos“, taip sakant, kad vaikai pagyventų. O pagyvenę, ar tikrai į Lietuvėlę grįš? Ak, matyt, ni-ni, nė pirštus atkišę negrįš. Čia jiems „sifilizacijos“ bus mažoka.

***

Taigi, garbė jums, moterys! Viskas prasideda nuo jūsų, gražuolių, TV ekranuose sėdinčių ir šunis glostančių. Nuo jūsų plepalų ir kalbų, ir jūsų pasaulį, politiką aiškinančių. Nuo jūsų… nuo jūsų moterystės sakramento prasideda. Juk mes per jį, su juo ir jame pradėti buvome.  

Tik ar žinote, mielosios, kiek vyrų agresyviuoju feminizmu tiki? Lašelis. Tiek, kiek nuo praėjusių metų gruodžio 21-ios iki šių metų sausio 13-ios pasaulyje šviesos prisidėjo — per gaidžio žingsnį. Kaip gaidžiai surištomis kojomis tikime. 

Kaipgi netikėsi, kai jūs etruskais mus pavertėte. Paspyrusios į lovos palovį, lietuvių tradicijas, pavardžių galūnes pavertusios etrustiškomis galūnėmis. Jūs dabar. skambate tai čepėmis, tai bunkėmis, tai zvonkėmis, tai kakėmis ir makėmis, tai zylėmis, o galiausiai liovėmis, — tai yra liūtėmis. Etruskų skulptūromis virtote.  

         Ir kad jokių vaikų! 

dr. Arvydas Juozaitis 

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/arvydas-juozaitis-ir-kad-jokiu-vaiku

Būdamas sveiko proto ir puikios atminties, parašęs apie tėvą Stanislovą pirmą knygą (1995 m. – TĖVAS STANISLOVAS. PASAKOJIMŲ KNYGA) ir sukūręs apie jį  pirmą filmą (1997 M. – „STOTIS TYLOJE”) liudiju,

kad be galo gėdingai skamba kaltinimai, kurie TĖVĄ STANISLOVĄ ženklina stigma:  „buvęs KGB agentas”. 

Ši gėdinga stigma daugiau pasako apie ją naudojančius negu apie patį TĖVĄ STANISLOVĄ. 

KGB persekiojo TĖVĄ STANISLOVĄ kiek įmanydama, galėjo į valias fabrikuoti apie jį visa, ko geidė. 

KGB darbas buvo „sutepti žmogų” bet kokia kaina, šmeižtais ir prasimanymais. 

Nūnai tomis fabrikacijomis remiasi Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai? Tai yra gėdinga. 

Kaltinti palaimintą žmogų, visu savo gyvenimu, malda ir tarnyste Dievo akivaizdoje artinusiu LIETUVOS LAISVĘ — nūdienės Lietuvos dėmė.

Neįtikėtina, kad Katalikų bažnyčia šia dėme linkusi „pasipuošti”.  

Kaip galima pažeisti civilizuoto pasaulio pripažintą „nekaltumo prezumpciją”? Ir reikalaujanti iš numatytos aukos, TĖVO STANISLOVO, jau ATA, „paneigti”  KGB fabrikacijas?

Šventajame Rašte rašoma, kad medį pažinsite iš vaisių. Tai reiškia, kad kaip medis yra pažįstamas iš vaisių, taip žmogus yra pažįstamas iš darbų. Medis nėra pažįstamas iš to, ką apie jį kas nors parašo, ar tarkime iš to, ką apie jį kalba politikai, ar kokie kiti suinteresuoti žmonės – bet tik iš savo paties nešamų vaisių. 

Tėvo Stanislovo vaisiai yra neabejotini. Yra daugybės žmonių liudijimai, apie tai, kad pas tėvą Stanislovą buvo laukiami visi, pradedant gyvenimo paribiuose atsidūrusiais ar net priklausomybėse paskendusiais žmonėmis ir baigiant žinomais meninikais, visuomenės veikėjais ir politikais. Ir visi buvo vienodai laukiami bei priimami. Daugybė žmonių pas tėvą Stanislovą rasdavo ramybės ir dvasinio polisio kampelį, kur galėdavo tiesiog būti savimi, pailsėti, prisiliesti prie Dievo žmogaus, permąstyti savo gyvenimą. Yra daugybė liudijimų apie seno savo gyvenimo ar net priklausomybių atsisakymą ir gyvenimo pradėjimą naujai.

Tai tokie yra tėvo Stanislovo vaisiai.

Jei kalbėti apie kaltinimus tėvui Stanislovui bendradarbiavus su KBG, tai čia, sakyčiau, vėl remtis tuo pačiu Švento Rašto kvietimu žiūrėti į medžio nešamus vaisius. 

Tas rastas popieriaus lapas, kuriame neva kgb darbuotojo buvo rašoma apie tėvo Stanislovo užverbavimą, nėra vaisius. Šis raštas pats savaime nieko nereiškia, jis gali būti ir visiškai kgb darbuotojų suklastotas, o gali būti, kad tėvas Stanislovas ir privalėjo vaikščiojo į kgb gavęs šaukimą. Bet tai nereiškia kad jis bendradarbiavo. Jei tarkime tėvas Stanislovas būtų bendradarbiavęs su kgb, tai tuomet būtų matomi ir tokios veiklos vaisiai, tai tuomet būtų ir jo veiklos padarinių. O dabar tokių jo veikimo kgb struktūrose padarinių, kaip suprantu, nėra.

Tenka priminti, kad mes gyvename teisinėje valstybėje, kurioje galioja nekaltumo prezumpcija, kuri sako, kad žmogus yra nekaltas iki tol, kol jo nusikaltimas nėra pilnai įrodytas. Kadangi tėvo Stanislovo bendrabarbiavimas nėra įrodytas ir net nepanašu, kad tokių įrodymų aplamai egzistuotų, tai galima išvada yra tik viena – tėvas Stanislovas yra nekaltas.

Dar norėčiau porą žodžių parašyti apie Istorijos fakulteto dekanės raštą.

Istorijos fakulteto dekanė savo rašte teigia, kad mokslas yra laisvas ir todėl profesorius Arūnas Streikus turi teisę laisvai formuluoti tyrimų klausimus ir vykdyti tyrimus. 

Teiginiai apie mokslo laisvę yra iš senai buvusio priešpandeminio laikotarpio. Prieš pandemiją dar buvo tikima mokslo objektyvumu. Tačiau dabar visi pamatėme, kad mokslas yra priklausomas nuo vyraujančios bei valdžioje esančiųjų nuomonės, bei nuo tų, kurie teikia mokslui finansavimą. Todėl kalbėti apie mokslo neutralumą ir objektyvumą nebetenka. Mokslas visiškai gali tapti įrankiu iškreiptoms tiesoms ir ideologijoms paremti. 

Kas beje taip pat dar nesenai vyko ir Tarybų Sąjungoje.

Kyla klausimas, ar moksliška yra profesoriui Arūnui Streikui kaltinti tėvą Stanislovą bendradarbiavimu su KGB, kai nėra tai patvirtinančių neatremiamų argumentų?

Profesoriaus Arūno Streikaus kaltinimai be neatremiamų argumentų turi paprastą lietuvišką pavadinimą – tai yra šmeižtas.

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad kaltinimai tėvui Stanislovui vykstą tuo pačiu metu, sutampa laike su puolimu ir prieš kitus Lietuvos didvyrius bei Kazio Škirpos paminklo nuplėšimu Vilniuje. Kyla didelis klausimas ar šis sutapimas yra atsitiktinumas, ar bendra tendencija ir antilietuviškų jėgų stiprėjimas? 

Tėvas Stanislovas neabejotinai yra vienas iškiliausių Lietuvos dvasinių žmonių, gydžiusių sielas Lietuvai ypač sunkiu okupaciniu laiku. Mes visi, lietuviai, esame todėl, kad Dievas davė mums tokių žmonių kaip tėvas Stanislovas ir mūsų šventa pareiga yra pagarba ir dėkingumas tokiems Dievo žmonėms.

Tokia mano nuomonė

Valdas

Taip skamba Dianos Grigalaitienės magistro (bažnytinis teologijos licencijato) darbo pavadinimas. Darbas apgintas 2010 m. VDU.

Santraukoje autorė rašo: „Lietuva dvidešimt metų laisva ir nepriklausoma. Per tą laikotarpį įvyko daug permainų užsienio ir vidaus politikoje. Vidiniai pokyčiai įtakojo valstybės, visuomenės stabilumą. Išryškėjo žmonių išsisluoksniavimas. Mažumos arba valdančiojo sluoksnio rankose atsidūrė politinių sprendimų priėmimas, materialinis gerbūvis, moralinių nuostatų valdymas. Bažnyčios pozicija lieka aiški moraliniais klausimais, bet nelabai aiški įtaka šalies valdymo klausimais. Lietuvos piliečiai neranda atramos savo tėvynėje ir išvyksta į kitus kraštus. Iškilo dialoginės valstybės kūrimo problema. Be dialogo ir bendradarbiavimo iškilo Lietuvos išlikimo pavojus. Katalikų Bažnyčios kunigas ir vienuolis Tėvas Stanislovas Dobrovolskis jau anksčiau numatė Lietuvos nepriklausomybės pabaigą. Savo gyvenimo metais Tėvas Stanislovas dėjo visas pastangas, kad Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma. Jis daug prsidėjo prie laisvės idėjos sklaidos savo pamokslais ir gyvenimu dar rūsčiais tarybiniais metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Tėvas Stanislovas toliau kovojo už kiekvieno Lietuvos piliečio teisę į garbingą ir žmogaus vardo vertą gyvenimą. Tėvas Stanislovas siekė , kad Lietuva būtų demokratinė valstybė, kurioje kiekvienam būtų gera gyventi. Jis bendravo su įvairiais politikais, su paprastais žmonėmis. Tėvas Stanislovas savo nepaprasta asmenybe traukė įvairius žmones, norėjo juos suvienyti, parodyti bendrystės dvasios svarbą. Tėvui Stanislovui tai pavyko padaryti nors trumpai.”

Darbo visuma viešai talpinama VDU internetinėje bazėje https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/0930890f-a46c-4eb7-8a1d-0585bd3bfb62/content

Krokuvos kapucinų provincijos (kuriai priklauso Lietuvoje besidarbuojantys vienuolijos broliai) mirusiųjų knygoje „Mortuologium“ birželio 23-iąją, t. Stanislovo mirties dieną, yra toks įrašas, kuris skaitomas visuose vienuoliniuose provincijos namuose: „Br. Stanislovas iš Radviliškio, Mykolas Algirdas Dobrovolskis, kunigas, daugelio parapijų klebonas, rekolekcijų vedėjas ir liaudies misionierius. Komunistiniais laikais du kartus buvo išsiųstas į Sovietų Sąjungos darbo stovyklas. Grįžęs į Lietuvą patriotinio nusiteikimo dėka savo tautiečiams tapo moraliniu autoritetu. Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Gedimino ordinu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Išgyveno 87 metus, ordine 69 metus, kunigystėje 61. Mirė Kauno ligoninėje. Palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje 2005 m.“

Jau keli metai Paberžėje kiekvieno mėnesio 23 d. vyksta t. Stanislovo atminimo vakarai. Jų pastovi programa:

15.00. Švč. Sakramento adoracija, Gailestingumo vainikėlis, litanijos bei Rožinio malda.

16.00. Šv.Mišios.

Viešpaties Angelo malda prie Tėvelio Stanislovo kapo.

 Įvairių t. Stanislovo akademijos lektorių paskaita, agapė prie suneštinių vaišių klebonijoje.

Visi maloniai kviečiami dalyvauti

Netekome tautodailininko, skulptoriaus, medžio drožėjo, savito bei talentingo koplytstulpių bei skulptūrėlių kūrėjo, 1863 metų sukilimo muziejaus Paberžėje kūrėjo ir ilgamečio darbuotojo Gendriko Galvanausko (1938 – 2024).

Atsisveikinimas su Gendriku Galvanausku vyks lapkričio 19 d. nuo 13 val. Šv. Juozapo parapijos salėje (Radvilų g. 10, Kėdainiai).

Išlydėjimas lapkričio 20 d. 13.30 val.

14 val. Šv. Mišios Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.

Gendrikas Galvanauskas amžinojo poilsio atguls Paberžės kapinėse.

Velionis pirmasis išdrožė koplystulpį t. Stanislovui, kuris stovi Paulių kaime, Jurbarko rajone.

Buvo išplatinta nelabai maloni žinia, kad A. Streikus, kuris tendencingai ir manipuliatyviai apjuodino t. Stanislovą, tapo genocido ir rezistencijos tarybos direktoriumi. Reikalinga malda, visų šventųjų ir angelų užtarimas už mūsų šalį, nes jos kadrų politika veda į nesusipratimus, dar didesnį susikaldymą ir nusivylimą.

Gyvenimas pilnas paradoksų: Pilotas nuteisė Jėzų, budeliai teisia aukas, nusidėjeliai vertins šventuosius. Kaip liaudies posakyje sakoma, lapė tapo vištidės direktore…

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2408124/lietuvos-gyventoju-genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centro-tarybai-vadovaus-streikus

15.00. Švč. Sakramento adoracija, Gailestingumo vainikėlis, litanijos bei Rožinio malda.

16.00. Šv.Mišios.

Viešpaties Angelo malda prie Tėvelio Stanislovo kapo.

Šiluvos giesmininkų grupės koncertas.

Agapė prie suneštinių vaišių.

J. E. Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui

J. E. Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanei doc. dr. Loretai Skurvydaitei

„Artumos“ redaktoriui diakonui Dariui Chmieliauskui

Prof. dr. Arūnui Streikui

PAREIŠKIMAS

dėl skelbtos informacijos apie tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFMCap bendradarbiavimą su SSRS spec. tarnybomis viešo paneigimo

2024 10 16

Viešai pareikšti teiginiai apie tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFMCap bendradarbiavimą su SSRS spec. tarnybomis (KGB) per Yuotube Konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ (youtube.com) (prieiga 2024 10 04; 48-50 minutė) ir tas pats teiginys buvo parašytas žurnalo „Artumos“ 2024 m. nr 3, p. 25, jog t. Stanislovas Dobrovolskis OFMCap „1980 m. buvo užverbuotas“ yra klaidingi, melagingi ar net šmeižikiški, kompromituojantys gerą asmens vardą, asmens gėrį. Yra atsiųstas dokumentas Krokuvos mažesniųjų brolių kapucinų provincijos ministrui Morkui Miščinskiui OFMCap iš „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos“ 2024-09-03, kuriame rašoma: „Atsakydami į prašymą informuojame, kad Komisija, informacija apie tėvo Stanislovo Dobrovolskio bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nedisponuoja“ (visa dokumento kopija:“https://stanislovas.lt/valstybines-komisjos-verdiktas-del-t-stanislovo-bendradarbiavimo-su-kgb/“.

 Tai verčia mus susirūpinti istorijos mokslininkų ir katalikiškos žiniasklaidos kompetencija ir patikimumu. Ir tai neramina, jog profesorius Arūnas Streikus, istorijos mokslininkas, taip neatsakingai ir tikslingai, galėjo tai teigti pasiremdamas sufabrikuotos KGB bylos ištraukėle, kuris kaip ir vėliau teigė, jog tas šaltinis nelabai patikimas ir pareikšta subjektyvi nuomonė, kuri skamba, kaip nuosprendis, o „Artumos“ žurnalas neatsakingai tai išspausdino.

Tokie neatsakingi teiginiai sukėlė tikinčiųjų pasipiktinimą, buvo renkami parašai, dėl to melo.

Todėl mes maloniai prašome, kaip katalikai artimiausiame „Artumos“ žurnalo numeryje paneigti parašyta informaciją ir atsiprašyti tikinčiųjų už suklaidinimą ir apšmeižimą T. Stanislovo Dobrovolskio OFMCap.

Tai būtų toks gražus krikščioniškas gestas. Ir prašytume apie tai informuoti mus raštiškai, adresu: Ibutonių g. 30, Ibutoniai, Krekenavos sen. Panevėžio r. LT-38324, Stefanijai Burbienei per 30 darbo dienų.

Jei tai nebus padaryta, imsimės teisinių priemonių, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, apginti žmogaus gerą vardą, kuris jau pats apsiginti negali.

Maloniai laukiame Jūsų sprendimo ir atsakymo. Žmogiška yra suklysti, bet ne žmogiška gyventi klaidoje.

Su Dievu.

Priedas: Asmenų parašai

Pareiškimą pasirašo:

Kun. Feliksas Baliūnas, Tėvo Stanislovo akademijos kapelionas

Polekėlė, Tyrulių pšt., LT-82465 Radviliškio r. Mob. Tel. +37060059092

Stefanija Burbienė, Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacijos vadovė

Tėvo Stanislovo akademijos prorektorė, Tėvo Stanislovo brolijos ir seserijos vadovė

Ibutonių g. 30, Ibutoniai, Krekenavos sen. Panevėžio r. LT-38324, mob. tel. +37066344504

Tai vietovės, kuriose t. Stanislovas gyveno, darbavosi ir paliko savo pėdsaką. Jo kunigavimo vietos – tai dažniausiai nuošalios, atokios, vargingos parapijos, kurios labiau priminė vidinę tremtį ir izoliaciją nuo visuomenės. Daugumoje jų nebuvo kur gyventi, bažnyčios ir klebonijos avarinės būklės. Čia skleidėsi t. Stanislovo dvasia, čia jis apaštalavo, atnaujino ir kūrė aplinką, būrė žmones.

Radviliškis: Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia. Maironio g. 10. Tėvo Stanislovo ( 1918 09 29) gimtasis namas Dariaus ir Girėno g. 15. Čia gimė ir gyveno 1918-1932 m. Tėvo Stanislovo gatvė.

Plungė: Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Lurdas su Švč. Mergelės Marijos statula (prie senųjų Plungės kapinių), kryžius buvusioje kapucinų koplyčios vietoje. Kapucinų pastatyta mokykla 1938 m. (dabar Saulės“ gimnazija, Birutės g. 31), kapucinų vienuolyno pastatai (dabar gyvenamieji namai Birutės g. 25 ir 28 numeriai. Čia t. Stanislovas atliko naujokyną ir pradinę vienuolyninę formaciją 1936-1939 m. Galimybė aplankyti Žemaičių Kalvariją, kurioje tikriausiai melsdavosi ir t. Stanislovas.

Kaunas: Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. Jėzuitų gimnazija, kurioje mokėsi 1932-1936 m. t. Stanislovas. Kauno kunigų seminarija, kur 1940-1944 metais studijavo.

Kapucinų pastatyta 1938 m. Petrašiūnų bažnyčia, kapucinų vienuolynas ir kapucinų muziejus. (R. Kalantos 38, informacija tel. +37067526718 ir galimybė pernakvoti). 1948 metais ištremtas į Sibirą- Vorkutą. Pažaislio vienuolynas, kuriame katechizavo ir vesdavo rekolekcijas seserims kazimierietėms t. Stanislovas.

Šiauliai: Šiaulių katedra. Vilniaus g. nr. 137, (prie dviračių muziejaus, dabar Šiaulių valstybinės kolegijos pastatas). Toje vietoje buvo kapucinų koplyčia ir studentų namai. Čia t. Stanislovas studijavo 1939-1940 m. Galimybė aplankyti Kryžių kalną ir pranciškonų vienuolyną, Palendrių benediktinų vienuolyną (Kelmės r.).

Vertimai ( Jurbarko r.): Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir t. Stanislovo kambarys-muziejus. Pirmoji t. Stanislovo tarnystės vieta grįžus iš tremties 1956-1957 m ir antras ištrėmimas į Sibirą. Informacija mob. Tel. +37063535888

Juodeikiai (Joniškio r.): Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, t. Stanislovo statyta klebonija-muziejus. Dirbo 1957-1960 m. Informacija mob. Tel.+37068795045

Žemaitkiemis (Ukmergės r.): Šv. Kazimiero bažnyčia, tremtis be kunigavimo teisės 1960-1961 m. Informacija mob. Tel.+37065688848.

Milašaičiai (Raseinių r.): Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Dirbo 1961-1962 m. Informacija mob. Tel. +37061805907. Galimybė aplankyti Šiluvos šventovę.

Butkiškė (Raseinių r.): šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, tarnavo 1962-1966 m. Memoralinis kambarys klebonijoje. Informacija mob. Tel. +37069832590. Galimybė aplankyti Šiluvos šventovę.

Dotnuva: Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, buvęs pranciškonų vienuolyno kompleksas. T. Stanislovo memoralinis kambarys ir biblioteka. Tarnavo 1990-2003 m. Galimybė pernakvoti ir pasimelsti. Informacija mob. Tel. +37068550807.

Nemakščiai: Švč. Trejybės bažnyčia (statyta kapucino kun. Antano Rimkaus),Švč. Mergelės Marijos Lurdas, Aštuonračio muziejus,Vyšnių g. 22, Nemakščiai, Raseinių r. Informacija tel.· +37068749215 (muziejuje ekspozicija kapucinams ir t. Stanislovui)

Paulių kapucinų vienuolynas, Žvejų g. 15, Pauliai,74335 Jurbarko r. Galimybė maldai, susikaupimui ir nakvynei.

Informacija: Brolis Mykolas: +370 662 56301; brolismykolas@gmail.com

Paberžė (Kėdainių raj): Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, 1863 metų sukilimo, arnotų ir klebonijos muziejai, Paberžės kapinaitės ir du memorialiniai t. Stanislovo kambariai. Tarnavo 1966-2005 m. Galimybė pernakvoti ir pasimelsti. Informacija mob. tel. +37062059882.

Kiekvieno mėnesio 23 d. ir kiekvieną penktadienį paminėjimas t. Stanislovo Paberžėje su malda ir pasninku: 17. 30 Šč. Sakramento adoracija 18 val. Mišios. 19 val. T. Stanislovo dvasinis palikimo aptarimas ir paskaita.