Būdamas sveiko proto ir puikios atminties, parašęs apie tėvą Stanislovą pirmą knygą (1995 m. – TĖVAS STANISLOVAS. PASAKOJIMŲ KNYGA) ir sukūręs apie jį pirmą filmą (1997 M. – „STOTIS TYLOJE”) liudiju,
kad be galo gėdingai skamba kaltinimai, kurie TĖVĄ STANISLOVĄ ženklina stigma: „buvęs KGB agentas”.
Ši gėdinga stigma daugiau pasako apie ją naudojančius negu apie patį TĖVĄ STANISLOVĄ.
KGB persekiojo TĖVĄ STANISLOVĄ kiek įmanydama, galėjo į valias fabrikuoti apie jį visa, ko geidė.
KGB darbas buvo „sutepti žmogų” bet kokia kaina, šmeižtais ir prasimanymais.
Nūnai tomis fabrikacijomis remiasi Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai? Tai yra gėdinga.
Kaltinti palaimintą žmogų, visu savo gyvenimu, malda ir tarnyste Dievo akivaizdoje artinusiu LIETUVOS LAISVĘ — nūdienės Lietuvos dėmė.
Neįtikėtina, kad Katalikų bažnyčia šia dėme linkusi „pasipuošti”.
Kaip galima pažeisti civilizuoto pasaulio pripažintą „nekaltumo prezumpciją”? Ir reikalaujanti iš numatytos aukos, TĖVO STANISLOVO, jau ATA, „paneigti” KGB fabrikacijas?