TĖVO STANISLOVO DOBROVOLSKIO PASTORACIJOS INDĖLIS Į DIALOGO KULTŪRĄ LIETUVOJE

Taip skamba Dianos Grigalaitienės magistro (bažnytinis teologijos licencijato) darbo pavadinimas. Darbas apgintas 2010 m. VDU.

Santraukoje autorė rašo: „Lietuva dvidešimt metų laisva ir nepriklausoma. Per tą laikotarpį įvyko daug permainų užsienio ir vidaus politikoje. Vidiniai pokyčiai įtakojo valstybės, visuomenės stabilumą. Išryškėjo žmonių išsisluoksniavimas. Mažumos arba valdančiojo sluoksnio rankose atsidūrė politinių sprendimų priėmimas, materialinis gerbūvis, moralinių nuostatų valdymas. Bažnyčios pozicija lieka aiški moraliniais klausimais, bet nelabai aiški įtaka šalies valdymo klausimais. Lietuvos piliečiai neranda atramos savo tėvynėje ir išvyksta į kitus kraštus. Iškilo dialoginės valstybės kūrimo problema. Be dialogo ir bendradarbiavimo iškilo Lietuvos išlikimo pavojus. Katalikų Bažnyčios kunigas ir vienuolis Tėvas Stanislovas Dobrovolskis jau anksčiau numatė Lietuvos nepriklausomybės pabaigą. Savo gyvenimo metais Tėvas Stanislovas dėjo visas pastangas, kad Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma. Jis daug prsidėjo prie laisvės idėjos sklaidos savo pamokslais ir gyvenimu dar rūsčiais tarybiniais metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Tėvas Stanislovas toliau kovojo už kiekvieno Lietuvos piliečio teisę į garbingą ir žmogaus vardo vertą gyvenimą. Tėvas Stanislovas siekė , kad Lietuva būtų demokratinė valstybė, kurioje kiekvienam būtų gera gyventi. Jis bendravo su įvairiais politikais, su paprastais žmonėmis. Tėvas Stanislovas savo nepaprasta asmenybe traukė įvairius žmones, norėjo juos suvienyti, parodyti bendrystės dvasios svarbą. Tėvui Stanislovui tai pavyko padaryti nors trumpai.”

Darbo visuma viešai talpinama VDU internetinėje bazėje https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/0930890f-a46c-4eb7-8a1d-0585bd3bfb62/content